šlovė

1 šlovė̃ sf. (3) DŽ, Rdn, (4) KBII91, BzBkXVII225, Š, NdŽ; K, LsB281, ArchXXXIX284, Rtr, šlóvė (1) I, J, K.Būg(ž.), J.Jabl(Als), Kv, Šv, Slnt 1. SD341, CII1011, H, R, MŽ, Sut, N, M, L, KŽ garbingas išgarsėjimas, visuomenės rodoma pagarba už didelius nuopelnus, darbą, talentą, didelė garbė: Šlovė̃s ordinas DŽ¹. Dirbti tėvynės garbei ir šlõvei NdŽ. Priėmė su šlovè BŽ74. Jis gyvena didžioj šlovėjè KI547. Garbė ir šlovė tesie tauriems didžio darbo žmonėms, visoms darbo pelėms! J.Jabl. Jūs, kvietkelės jaunos, jūs gi pavasario šlóvė K.Donel. Jie (tėvai) paliko jai didžiulį turtą: kankinių šlovę – neperkamą, nerandamą, negaunamą J.Gruš. Šlovė visus sujudino gera tėviškei daryti S.Stan. Kam mun tos garbės, kam mun tos šlóvės?! Sd. Susimilstąsis Dieve, … šlovę mes tau duome Mž112. Drin garbės ir šlóvės vardo savos visa padaryt ir visa sutvert teikės DP7. Šlóvė kėlimo iž numirusių DP183. Ir šlovė jo iš žmonių tegul bus išmesta PK87. Betaig tuo būdu idant su juo kentėtumbim, jeng taipajeg su juo šlovėspi pakelti būtumbim VlnE96. Neest pranašas be šlovės tiktai tėviškėj savo BtMt13,57. Tavo dide šlovė tu priešnykus apvertei BB2Moz15,7. Ateis Sūnus žmogaus šlovėj savo Ch¹Mt25,31. ^ Daug šlovė̃s, mažai garbės Sb. Kas tur šlovę, tas tur ir karę VP24. 2. DŽ¹, Pl geras vardas, reputacija: Negera šlovė̃ NdŽ. Žmogus be šlovė̃s Jz. Šitas žmogus turi gerą šlovę Al. Jam dukters šlovė labiau rūpi! rš. Pranas neturėjo geros šlovės: gėrė, daug ką bloga apie jį kalbėjo žmonės LzP. Jeib sau vardą (šlovę) padarytumbim BB1Moz11,l. Nustokit, ko jūs man šlovę plėšot Sln. Jam šlovę nuėmė (nuplėšė) Jz. Negaliu – man šlõvę nuplėšė Dkš. Šiteip žmogaus šlõvę plėšt! Jrb. Apkalbėjo žmogų, nuplėšė šlõvę! Klt. Apšnekos bobų jai šlovę nuplėšė Lš. Aptarantys tame dalyke kokį nor žmogų, baisiausiai drasko jo šlovę arba garsmą M.Valanč. Šlovės žmogaus nuplėšimas oršiau ažmušimo Prng. ^ Nuplėšė šlóvę kaip rankovę End, Pln. Ką be šlovė̃s, tai geriau be galvos Prng.